Ką gali (ir ko ne) mažas šuniukas

Nors šuniukas dar mažas, tačiau jis jau daug ką supranta ir nemažai gali - todėl ir galėjo keliauti į naujus namus. Vienas aktualiausių klausimų - tualeto reikalai. Čia pirmiausia viskas priklauso nuo to, kaip jis gyveno iki tol. Jeigu vada augo iš esmės vienoje teritorijoje - toje pačioje erdvėje ir valgė, ir žaidė, ir miegojo, ir tuštinosi - šuniukas pas jus elgsis taip pat: žaidė, atsigėrė, pakeliui nusišlapino - tai yra, nėra jokių ženklų, kad tuoj bus balutė. Tiesiog - ėjo ėjo, pritūpė, ir nuėjo toliau. Ir, aišku, kažkur nunešus, kad padarytų - jis tikrai nepuls daryt. Nes darant bet kada pakeliui - poreikis nėra stiprus, ir pasikeitusi aplinka yra įdomiau. Ką daryti? Iš tikrųjų tai.... nedaryti nieko. Nes reikia laiko. Laiko švaros instinktui atsistatyti. Vedant į lauką - kai pasitaiko padaryti lauke - būtinai iš karto pamaitinti. Ir viskas. Tai suformuos sąsają, kad padaryti lauke apsimoka, todėl vėliau taps įmanomi trumpi išėjimai "tik į tualetą" - penkis, šešis ar dešimt kartų per dieną - kiek galėsit ir kiek reikės švarai namie palaikyti. Pats skatinimas lauke, tikėtina, neturės jokios įtakos balų skaičiui namie - nusišlapinti yra pats save skatinantis veiksmas - atsikratyti to nemalonaus spaudimo. Kažkiek pakentėti net ir mažas šuniukas gali, bet to reikia jį mokyti - laiku išvedant (nes kokia prasmė kentėti, jei vis tiek darysi čia?) ir dalinai apribojant teritoriją bei veiklas.

Aš nematau prasmės mokyti daryti namie ant palutės. Nes tada pas jus namie yra tualetas. Ir jeigu jau jis yra - šuo tuo naudojasi. Net ir suaugęs. Ir tada kyla klausimas - o kaip jo atsisakyti? Kas bus, jeigu neliks palutės? Pasitaiko, kad šunį reikia permokyti - kad taisyklės keičiasi, ir namie daryti nebegalima, kad reikia mokytis pakentėti. Paprastai tas sunkiau su mažo dydžio šunimis.

Kitas labai svarbus dalykas - dalykai, kurių "negalima" - negalima kažkur eiti, kažkur lipti, kažko griaužti ir panašiai. Sąvoka "negalima" yra tai, ką šuniukas tikrai GALI suprasti - nes buvo dalykų, kurių mama kalė neleido daryti. Kol jis mažas, kol dar vakar mama kalė brėžė ribą, kad negalima graužti jos ausų - yra laikas išplėsti "negalima" konstruktą. Ne atkviečiant, ne pasiūlant kažką kito ir nukreipiant dėmesį - o būtent, kad tam tikrų dalykų daryti yra NEGALIMA. Tai gali būti griežtesnė intonacija, staigesnis judesys link - ir iš karto ramiai pagiriant, jeigu sureaguoja. Žinojimas, kad spintos kojos graužti yra būtent NEGALIMA, o ne nuviliojant kiekvieną kartą nuo jos, formuoja taisykles, ko mes tikimės kad bus laikomasi ir nesant toje pačioje patalpoje, kai fiziškai negalėsim nuvilioti. Taip, galbūt, jeigu turėsit kažką smagesnio, negu spintos koja, galbūt ji tiesiog taps nebeįdomi. Bet gali būti ir kitaip - šuo eis graužti spintos kojos, kad pasiūlytumėt jam kažką faino. Ar kad gautų jūsų dėmesio.

Ateiti pakvietus - tai, ką mažas šuniukas daro nemokytas ir su dideliu entuziasmu. BET. Būtent dabar ir yra laikas mokyti pakvietimo, o ne džiaugtis, kad nieko nereikia daryti. Kviesti, ir kiekvieną kartą už tai pamaitinti - viskas, ko reikia, bet tai formuoja labai svarbų refleksą, kai pakvietus pačios kojos pradeda lėkti link jūsų, šuniui dar nespėjus suvokti, kas vyksta. Tą labai svarbu išnaudoti.

Taigi jūsų šuo nuo kito konkretaus tos pačios veislės atstovo skirsis trimis aspektais - veislyno "antspaudu", šuniuko charakteriu ir auklėjimu. Visų jų derinys gali reikšti visiškai kitokį šunį.

Dar vienas dalykas, kuris gaunasi beveik savaime - vaikščiojimas su pavadžiu, ypač kai šuniukas jau yra kažkiek nuvargęs. Jis pats eina su jumis. Kažkur kartu stabtelit, kažkur švelniai prilaikot, kažkur lengvai pradedat tempti, kaip kvietimą sekti - tai, ką aš vadinu klausymu pavadžio. Kai šuo eina laisvu pavadžiu ten, kur yra vedamas, pakeliui tyrinėdamas aplinką, tačiau sekdamas šeimininką, jeigu konkrečiame taške jis nestabtelėjo - pvz., viduryje gatvės. Tai yra labai geras amžius šiam įgūdžiui mokytis.

Apskritai, maži šuniukai yra labai imlūs, jie greitai pradeda patys kartoti ko iš jų tikimasi. Svarbu po vieno-kito karto nenustoti šuniuko skatinti maistu, taip jam patvirtinant, kad teisingai jus suprato, kad jūs norėjote iš jo būtent šito. Net jeigu tai nebuvo kažkaip įvardinta - gal vieta, gal situacija, gal veiksmų seka,.... - jeigu jums tinka - patvirtinkite tai. Jeigu šuniukas padarė taip kaip visada, bet dėl išskirtinių aplinkybių konkrečiai šį kartą jums reikia kitaip - vis tiek paskatinkite šuniuką. Nes išskirtinės aplinkybės yra tik jūsų reikalas.