Noriu antro šuns: ką svarbu žinoti

Turint vieną šunį ir pradėjus galvoti apie dar vieną, mintys dėliojasi maždaug taip: koks skirtumas, vienas ar du? - į lauką taigi kartu vedžiosiu. Iš tiesų atrodo, kad jau pritaikius savo gyvenimo būdą prie šuns, nebėra jokio skirtumo - vienas jis ar keli. Vis dėlto skirtumas yra. Pradžiai pabandykite prisiminti, kiek laiko ir jėgų teko skirti, kol prisiderinote viena prie kito. Kažkur šuniui teko nusileisti ir priimti Jūsų taisykles, kažkur Jūs prisitaikėte prie jo ir jo poreikių. Tikėtina, kad kitas šuo bus kitoks - šunys, kaip ir žmonės, yra labai skirtingi. Taigi, visą tą kelią, kurį jau nuėjote su kitu šunimi, teks pereiti iš naujo. Jis gali būti lengvesnis, bet gali būti ir sunkesnis.

Kitas dalykas - ryšio tarp Jūsų ir naujojo augintinio užmezgimas. Įsigijus pirmą šunį, likęs vienas jis nuobodžiaudavo ir paskui trokšdavo Jūsų dėmesio. Kai namie du šunys, niekada nei vienas iš jų nėra vienas - jie turi vienas kitą. Kol Jūsų nėra namie, jie išsižaidžia ir prisidūksta tarpusavyje. Iš to iš karto kyla problema, kad Jums teks konkuruoti su ankstesniuoju šunimi dėl autoriteto naujajam augintiniui. Jeigu Jūs norėsite pažaisti, prie Jūsų iš karto prisistatys abu šunys, pradėjus glostyti vieną, iš karto ateis ir kitas, ir taip be galo. Tai yra visiška analogija kaip ir auginant kelis vaikus - kiekvienam reikia asmeninio dėmesio. Viena svarbių šuns gyvenimo dalių yra ėjimas pasivaikščioti. Taigi, naująjį augintinį teks vedžioti atskirai. Ir tai ir bus laikas, kai galėsite netrukdomas kito šuns mokytis žaisti ir suprasti vienas kitą. Jeigu norėsite mokyti kažkokių komandų, tam tuo metu šalia Jūsų turi būti tik vienas šuo. Ir taip be galo.

Nesakau, kad tai neįmanoma, bet antras šuo įneša neką mažiau perversmo negu pirmasis.